KONGRESI SHQIPTAR I TRIESTËS (1 – 4 MARS 1913) Pjesa e parë

Pashtriku.org, 19. 12. 2015: Një kongres katër ditor i mbajtur në Trieste (nga 1 deri në 4 mars 1913) është pasqyruar deri në detaje në revistën “DIFTIME E VRIME MI Kongres Shqyptaar t’Trieshtës 1- 4 MARCIT 1913”. Në këtë kongresë morën pjesë rreth 150 delegatë nga Shqipëria, Rumania, Bullgaria, Italia, Egjipti, Turqia, Austro-Hungaria dhe nga Shtetet e Bashkuara, dhe në mesin e tyre shquheshin Fan Noli, Faik Konica, Dervish Hima, Hilë Mosi e shumë të tjerë. Ndonëse kjo ngjarje e rëndësishme ka mbetur në margjina të historisë dhe është shpërfaqur sipërfaqësisht nga studiuesit tanë, në vijim botojmë procesverbalin origjinal të Kongresit Shqiptar të Triestes pa ndërhyrje gjuhësore.
***

DIFTIME E VRIME MI
Kongres Shqyptaar t’Trieshtės,1-4 marcit 1913.
Programi:

1.Te kėrkohet mbas drejtėsiės nji Shqypėnie e Madhe (shkoqitje), e cila tė jetė e zoja me jetue politikisht e ekonomisht.
2. Mbasi Vlleht qė janė nė rreth t’Shqypėniės e kanė ēfaqun dishirin e tyne tė jetojnė ne shtet t’onė te lirė, kėshtu edhe na, tuj i pėlqye me zemėr, i pėrshnetojmė, vėllazėnisht, si edhe tė gjitha ato kombe qė duėn tė rrnojnė nė Shqypėniė tė Re.
3.Tuj e ditun qi Fuqiėt e Medha e kanė njoftun si themel formimin e nji Shqypėnies sė lirė edhe qeveria e j’onė asht diftue zyrtarisht e pa anshėme nė ket luftė, na nė ėmėn tė dretėsiės kėrkojmė qė tė pushohet lufta e tė hiqen rrethimet.
4.Tė flitet mi tė gjitha mėnyrat e pėrgjithshėme tė qeverimit.

Kongresi Shqypėtaar i Trieshtės. 1-4 marcit 1913 E ndeiuua pregatitet e 28 t’shkurtit Nė nji salon t”Hotel-it de la Ville” i mushun prej gjindėsh rreth oreve njizet u mbaitė nji e ndeiun pregatitiet nėn kryeparii t’Zotit Stef Curani, shkodranė, kryetari i komitatit themeluėsi t’kongresit. Tė mbledhunit qi perfaqėsoine te gjitha pjesėt e Shqypėriis e janė muhametan, katolik, orthodoks e mendimtarė te liir zbluėne me shoqishoinė nji dashurii vudhazniiet. Kėtu jan t’permbledhun nierz nga te gjith rendet e jetimit saa nuk kaa t’daam tregtari ma i bugati fnej puntorit as dietari fnej fshatarit ndo nji nga te cillėt veshė petkun e kombit shqypėtaor. Fletėtartė jane te laguėme pse mbledhia asht e kufisuėme veē per konhresist. Curani xuu biseden e tuėi tfaqė gjindien e pergjakėshme te Shqyperiis vuni si nye maa te parė hashkeriin e kongresisteve si nji t’perkrahun t’veprimeve t’mira e tė rriedhies t’dobishme te Kongresit. Ftoi kėshtu Faik Konicen me ngiatė fialen i cilli vertetoi mendimet e Curanit e tuėi baa me prii interesat e larta te Atdhent, shka si t’shoshitunit kthiedhisht tuei u mbaitė nder rregulla t’mbledhieve publike” do t’vietlen me i diftne botės gjytetėnore se populli shqyptaar asht i gatuėm e i piekimi per jetė politike.

Muėr fialen, fletėtari, Dervish Hima, i cilli me fial tė flakta pershndeti Qeverriin e Pertashme te vlonėo e tha: “Na nuk njofim t’jetėr Qeverii posė asaiė tė ēpallme prej Ismail Qemailit e mbosi keem marrė vesht se Gasper Iakova Merturi (i cilli kie prift) me ndo ‘i shoq t’jetėr kaa permbaaa uji Shtim t’Qeveriis Pertashme per Shqyperii t’Vrit, na jemi t’shternguem me protestua me fuqii t’vėrtetė, per me mprue ngatresat, e me pritė qi tėKuitohet se vepra e mshehtė e tre a kater atdhetarev t’genjeshtėr e vetėdashėsa intereset asht veprimi i shqypetarvet t’vertetė”. Fialet e uratorit janė t’prituna fort mirė, sidomos kuėr u mbaitė ni “trufen” qi supdergjoishin kėto ndierz n’trathtii te Besės popullit. Leonida Losi njiti edhe ai protestat e veta. Faik Konitza me rrugė e me pelqim te gjithve tha se nji protestė aso doret do t’i shtote randesii nji punės qi si e maar do t’ishte e thyėme, prej gjith cillit e e vuėme n’loiė. Iakė Koēi diftoi disirin qi, tuėi u baaa Kongresi ne gjii te nji gjytetit ku flitet giuka italiane, t’i u siellte nji t’pershndetun n’ket giuhė gjytetasve trieshtes, gjytetas per te cillet Kombi Shqypėtaar asht i lidhun me saaa mendyra dashuriiet per mare – dhanie t’hershme. Kongresist t’gjith marė e pelqyėne mendimin e Koēit veē Curani diftoi si “ishte maa mee urtii t’i u dergote nji t’pershndetun Franc-Iozefit, perendorit Austro-Ungariis, i cilli asht nproitori maa i madhi e mao buiari i Kombit Shqypetaar”.
Kio pikė viefti me pertrii n’nji mendyrė idhnimin e disave, t’cillėt thaane si aty do t’ishem te gjith t’faa-anėshem…e per mos me e ēue giatė muėr fialen Prof.Irianni Oracio, i ardhun prej Ameriket me marrė piesė n’Kongres, tui thanė:”Na jena mbledhe kėtu per mproitim t’interesaev Shqypėniis e tė gjitha punėt t’jera vinė mbas kesaiė. Prandei tu’i i u tielle rregullave qi lypme perpara, ishte kenė mirė qi n’marrim te Kongresit, kuėr t’kemi gjetė nji fiill, t’u perkuidesėshim pėr fytyra t’nierziis. Fialėt e holla t’Prof.Iriannit pertriine nji t’trokitun duėrsh t’pergjithshem e kėshtu e ndeiuna iu myll per me u ēill ne e nesre n’dhetė t’paradites.
Mst. Takimi i dytė. E ndeiuna e 1 marcit
T’mbledhunat mbahet n’Salon Tina di Lorenco t’pellatit Dreher i cilli prej dhetė e gjysėsh asht i mushun me Kongresist. Mii tryės qi asht n’fun t’salonit duė me thanė mii ndeike e tryesa t’gazetėtarve ngrehen flamuret e Shqypėniis e t’Austriis. T’gjith t’ēuem n’kamė trokisin duėrt paadaa e tuėi britė rrnofte i dergoinė t’pershndetuna Shqypes Skanderbeut qi lindi per s’rii. Gėzimi asht aqi madh saa shumve edhe shkoinė lotėt. Ngrehet kėshtu nji prej shqimin Shqyperiin, paraqitė helmin qi qitne keto ner nee tuėi i marrė shpiirtin fmiive n’diep.
Prej oreve 11 merr fialet n’vend t’Krietarit Stef Curani i cilli i rrethuėm prej disave t’komitatit fillėtaar, i dėrgou t’pershndetuna te gjithve e maron me fallenderia t’gjit t’huėve qi kaan pasė miresiin me ardhė e gazetetarve. Lypi mandei teseret (qi n’a i kėthyne n’naade) per me vertetue fuqiinat mylli mledhiin qi do t’u ēilte n’tre e gjysė t’masditės per me emmue nji krietaar, dy nenkryetarė e dy sekretarė.
Kio punė n’a hani me bierrė t’gjith masditen se mbas’i u fol qi do t’epshin ree veē delegatėt u kenduėn ėmnat e kėtyne e t’jerve e u dha marimi qi gjith e cilli do muitėte me dhanė ree e me zgiedhė mbas pelqimit:
Fazil Pasha Toptani, Fuat Be Toptani, Haki Be Qafzezi, Izet Be Ohri, Mazhar Be Toptani, Ndrek Kiēi, Nush Serreqi, Don Pjeetėr Tusha, Ahmet Gjyli, Kolec Deda, Ēinto Ēoba, Luvigj Kodheli, Mark Kakarriqi, Zef Shantoja, Filip Pema, Stefan Ashiku, Dervish hima, Zef Schiro, Frano Chinigo, Frano Muzaqi Luvigj Jakova, Terenzio Tocci, Frano G.Kastrioti, Epaminonda Ballamaēi, Marchese d’Auletta, Kol Serreqi, Pjetėr Maurea, At Foti Ballamaēi, At Fan Noli, Dr.Shunda, Zef Kurti, Pashko Muzhani, Nush Proka, Gasper Shkreli, Jak Koēi, Faik Be Konica, Dimitri Shadima, Moise Chinigo, Filip Kraja, Nikolla Ivanaj, Lek Kiri, Gjergj Shllaku, Gjek Shestani, Filip Matoja, Mark Shestani, Gjergj Zubēaj, Jak Mrkuci, Ferrara Gaetano, Ferrara Giovanni,Viasil Diamandi Engell Todri, Jusuf Maliqi, Tosun Halili, Zef Kraja, Jaja Aga Jakova, Pjetėr Giadri, Ndoc Simoni, Dr.Kristo Batazo, Nyzhet Be Vrioni, Ferhat Be DragaPjetėr kakarriqi, A.Be Gjilani, Ahmet Be Pizrendi, Islam Dibra, Albert Ghica, Doher Paēo, Ndrek Luka, Shaqir Mustafa, Mehmet Luli, Shan Koleka, Filip Bushati, Ndoc Dema, Hysen Draēini, Gjon Hila, Sotir Kolea, Tom Stamolla, Stefan, Kaēulini, Jak Vukaj, Pal Gjergji, Zef Marshani, Cin Pema, Pjetėr Marashi, KolVukaj, Zef Gjergjaj, Ndoc Marashi, Orazio Iriani, Anselmo Lorecchio, Bajram Doklani, Nicolla Paēo, Sokrat Shkreli, Hysen Rahmi, Qerim Be Begolli, Ibrahim Kabaski, Riza Voshtini, Abdullah Struga, Ali Shefqet Beu, Pul Mashi, Dimitri Ilo, Mihal Lehova, Filip Peciu, Hil Mosi, Spartaco Camarda, Aleksi Drenova, Pjetėr Koxhamani, Spiro Arapi, Filip Gjeka, Thanas Kandili, Pandeli Evangjeli, Nikolla Candzu, Vasil Dogani, Filip Zadrima, Stef Curani, Loro Ashiku, Hamdi Be Ohri, Idriz Banushi, Nush Paruca, Dimitri Mola, Pashko Spathari, Hysen Avni, Lonida Losi.
Mbasi u kėnduene listat me emna, u daane letrat per me votue. U zgudhė kryetaar Hil Mosi, nenkrietaar Faik Konica e Dervish Hima, segretaar Fasil Toptani e Pandeli Evangjeli. Hil Mosi, i smuerė, tuej u falė nderės per besė qi kau kongresistat ni tė, ja lėshon kimen Fajk Konicės, qi merr kryetariiu. Fajk Konica i sjell nji pershėndetie Austriis e Italiis, qi janė tuej dhanė ndiim ēashtjes shqypėtare, e difton dishirin ti dergohen telegrama kontit Borchtold, markesit Di San Giuliano, rezit e sundim taarit t’Trieshtės. Ky mendim pelqehet prejė t’gjithve. Telegramat u rralne me kėto fjalė: ”Shqypėtaart mledhun n’Kongres n’Triesht, qi perfaqėsojnė t’gjithviset e Shqypėniis, si edhe t’gjita kolonjet shqypėtare t’Turkis, kamdaa zbashkut me i dergue Z.A. urimet e veta e me i diftue miradiin per interesė Z.Y. asht tuej diftue me punė per dhee t’tyne.Rumenėt n’ket mbledhje bashkohen per kėto urime. President i Kongresit Fajk Konica”.
Si maruene brohorime t Fajk Konica thotė me ėmnue kreitar nderet prencin Gjon Kastrjotin Skanderbeg, markesi i Aulettes, e n’salon e pelqejnė fjalen e tij menji trokitje t’gjatė duersh. Markesi Gjon Kastrjoti falet nderės pik s’parit per nderim t’posaēėm qi i ban kongresi, pershndedė Fuqiit qi diftojnė migėsii per Shqypėnii e tuej shpresue mirė per flamuer t’Shqypėtariis, qi po del n’drit mbas saa vjet s’gjedhet e myllė biseden tuej britė “Pandoftė Shqypenija” – e t’gjith kongresistat i bashkohen. Fajk Konica perkthen n’gjuhė shqype t’folunit e krejtarit nderės qi e bani n’gjuhė frėngishte, e dėrgon nji pershndedė qeveriis t’Pertashme t’Vlorės tuej protestue kundra asnuiqve t’dhees shqypėtare e per barbarizem t’tyne, e i nep fjalem kontit Taafe.
– Pse gjindem vetė kėtu – thotė n’gjuhė gjermanishte konti Taafe.- Asht dashtėnjja per juu qi m’kaa prue kėtu e per me ju diftue simpatiim t’eme e t’miqve t’Vienės per juu. Na nemceliit kurr s’e kemi harrue se a shejte ēashtja shqypėtare e kurr s’ju kemi lshue nder psime tua, e si ju edhe na dona nji Shqypėnii t’foort e t’made. T’folunit e kontit taafe, qi perkthehet n’gjuhė shqype, kje fort i pelēyem e percjellė me trokitj e duersh. Mandej nisė me folė prof.Zef Skiro. Thotė: ”unė nuk jam i zoti i fjalės s’eme n’ket ēast, unė nuk dii me kalzue, o vėllazen, se shka asht tuej me ndii zemra”. Oratori qet rrėnė fialen e zezė qi shqypėtarėt jani barbar e ammiqet e gjutetmimit tuej diftue lulzimin e kolonjeve t’shqypėtaarve hapun ne tanė boten, qet para nevojen per Itale e t’foort, qi t’jenė prita e t’hapunit sllavismit e, tuej u sjellė aliatve t’Balcanit, thotė: Na nepni dhet vjet kohė e keni me paa se kush janė shqypėtarėt. T’mydh anit e ligjiratės t’Skiro – hit u pritė me shėnd t’gjithmarshem.
Prifti, vllah Foti Ballamaēi – nji plak i math me mjeker t’gjatė bien shndetet e rumenve t’Macedoniis e ndjesiinat e tyne per shqypėtaar. I falet nderės themeluesave t’Kongresit qi i kan lanė me marrė pjesėm, e difton se vllaznit e tii nji, gjakut e nji fejet donė me jetue ne mprojsim flamorit shqypėtaar, pse veē nent shqypėtaar – popull bujaar e fisnik – ato kan per t’kėnė t’liir. (Nji trokitie duersh me brime “rrnoft Rumania!” percjell biseden). Flet mandej baroni magjar Franz Nopeza e thotė se don me folė n’gjuhė shqype per at pak qi kaa zcanė tuej ndejė saa e saa dit nder Malcoor, e tuj diftue se magjar e shqypėtaar janė kėnė dikuer aljat, don me paa n’ket sheje t’mira per t’pastajmen. Shton se nuk do ta lshojnė zemra nierin per kohė t’keqe, mbosi nji t’daam i mirė nuk asht i largė. Biseda e shkurtė e Baronit Nopeza asht e prit me rrnoftė “Hungaria”.
Prenci rumen Albert Gjika (preje fisit shqypėtaar), n’mjes heshtimit t’gjithmarshem, thotė franēezisht: “Vllazen shqypėtaar! Janė katermdhet viet qi un jam tuej i diftue Europes se ju jeni, e shkoj tuej i diftue e mjerimet tua e tuej lypė t’drejtat tua. Sot ju keni simpatiin e t’Itales e t’Austriis, por asht edhe nji lenii tjetėr qi s’do t’harrohet: asht Franca! E vertetė asht se kėjo lenii asht lidhė me Rus per shum inteersa, por Franca, qi kaa nji historii aē t’bukur, nuk mund ta qesin n’harresė shejtimin e ēashties shqypėtare. E test po ju diftoj nji t’ree t’gazmueshme: s’kaa shum, tesh pak javė, Ministori i Shtitresės qeveriis Rumene. E.T.Take Jonesku, m’bani me diit se per me i ndimue shqypėtarėt n’perparim. Rumenia kaa me hapė shkollė shqype n’shqypėtarii. Por une jam ushtaar e nuk e ndieku politiken as diplomaciin, e prandej po ju tham: A doni ju shqypėtaar, nipat e vertetė t’Skanderbegut t’madh, Shqypėnin e madhe, me katėr vilajetet e t’Kosovės, t’Shkoders, t’monastirit e t’Janinės? T’rrokim armėt! Vetė jam gaadi, si nji ushtaar cilido, me i sherbye Atdhees t’parve mii. Ja konferenca e Londonit na duhet nee, jo diplomacija, por flamur, pushkė e fushekė! Prenci Gjika, qi i thotė trii fjalėt e mrame n’t’amlen gjuhen shqype, ēon peshė shum brohorime.
Mandej kėndohen telegrame e letra t’panumes, t’derguem preje Shqypė tarve n’kater anė t’botės, per pelqim t’Kongresit. Gjithecilli telegram a leter asht shkak brohorimit. Priten me nji shėnd t’posaēem nji telegram i Prenk Bib Dodės, prencit t’Mirditės, e nji tjetėr i zojave t’Borgo-s Erizzo. Shkruhen telegramet per Ministore Punve t’Jashtėme t’Austriis e t’Italiis e qi e kena qitė fjalet. Kreitari difton se, mbas ēashties t’ditės, duhet perpar ame sgiedhė nji komitat pleqsijet,e, per t’kursyem kohet, paraqet me i emnue ato qi kan pasė maa shum vota sod nade n’ t’sgiedhe n’t’zyres t’Presidencės.Mendimi asht i pelēyemun e kėshtu dalin pjestaar t’komitatit pleqesije zotniit: Stef Curani, Mark Kakarigji, Orazio Irianni, At Fan Noli, Filip Kraja, don Pjetėr Tusha, Zef Skiro, don Foti Ballamaēi.
Mledja asht shtyy per ne nesre nadje n’10 asht 7 ora mbasdite. Ndersaa kongresistat janė tuej lanė sallen, ndollė nji inēident, i vogel por fort diftues, m’nji bankė t’shtypit. Nji gazetaar shqypėtaar, e qi asht edhe kongresistė, i avitet korrispondentit t’Corriere della Sera t’Milanit e i thotė: “Ti, mirė se kee ardhė, por gazeta e yte… jo sakt! – Paa ta baa pa rrugė tyy, unė nuk mund t’i lypi kongresit qi Corriere della Sera t’dalin jashta, per t’pruemit e sajė t’pa dej, krejt t’padejė, kundra Shqypėtarve – por ban se u nu e ēova dishiriu t’em n’vend e ti t’jeshė kėtu ceēanerisht. Ti thoshe un kongresit se gazeta e yte kaa hjellė neper mjes korispondetave t’Romės e t’Malit t’zii t’shaame e t’shpifuna qi s’kan dalė as prejė goiet t’Pasiē it – kishe per t’paa ‘i herė!…”.Gazetari italian, qi s’und ta mohojnė t’pruemit e mrapėsht t’gazetės ilaneze, e , m’tietren anė, nuk mund ta dėnojnė, i shporret si t’mundet tuej u falė nderės per sajdii qi i bahet veēanerisht. E tuej ja marrė doren shoqishojt myllet inēidenti i vogėl.
E 2-ta ditė. Mbledhja hapet mbas 11. Kreitari kėndon emnat e atyne qi dje folne e pėvetė a kaa lanė ndo ‘i ėmen jashtė. Kerkush s’pergjegjė. Duket se ky asth verbali i 1’1 ditė, e pse i shkurtė nuk enthusiasmon kėnd.
Por kongresistat janė t’eletrixuem prejė kėndimit t’ketii telegramit dergue prejė E.T.Markezit Di San giuliano: “Faik Konica kreitor i Kongresit Shqypėtaar – Trieshtė. T’falem nderės me zemėr e t’lutem me m’ju falė nderės bashkatdhetarve tuu per ndjesiina qi po m’diftoni. Akseptoni kushtet e mija sinēerishtė per lirii e perparim t’Shqypeniis – San Giulihno”. Telegrami asht i aklamuem dyy heresh e gjat T’tanė gazetarėt donė me e marrė maa ‘p e mbas pak fjalėsh ndermjet tyne, krejtari ban mledhjen me i ēue nji aklamacjon t’tretė Ministorit di San Giuliano qi “na kaa dergue nji telegram aē t’bukur saa me kenė shkas fjalėsh ndermjet gazetarve” – E mledhja aklamon per s’tretit.
Mandej kėndohen shum telegrame e letra t’derguem prejė Shqypėtarėsh e tjerė.
Bje n’syy nji telegram prejė Spalatos (italisht)ku protestohet kundra zyres qil nuk akseptoj telegramm n’gjuhė shype, mandej nji tjeter prejė Barit ku thote me lypė mprojtimin e mbarė t’Europės. Asht i pritun me shum sympatie ‘nji shndet urimit i xansave Maēedon-Rumen t’shkollave t’Bukureshit. Nji leter prejė Kotorrit qi kalxon erojzmin e mprojtėsave t’Shkoders e thotė se t’gjith populli kaa rrokė armėt e se edha n’mjes t’gjytetit e t’Mirditės asht e ēilun pshė entusjazem t’math e t’gjik gaz mohen prejė shėudit.
I pari urator permbi ēeshtje t’shkrueme per ket ditė asht At Fan Noli, themeluesi i Kishės thqypėtare n’Amerikė, i cilli, kuer hypė n’tribunė asht i pritun me brohorime zemret. Aj thotė se asht i gazmuem tuej paa tėardhun kėtu bashkatdhetar, e prej t’gjith krahinave t’Shqypėniis, prejė gjith viseve t’botės, e t’tanė vllaznue n’ideal t’atdhees, qi ban me harrue ė’farė do ndryshim fejet. Gėzim e madhėshtii shejtė i sjell t’paamit thqypėtarve t’Itales, t’cillt, edhe pse kan lanė shqypėniin tesh saa mot, shterngojnė flamurin kombėtaar me gjith at fee qi kan ato t’leem n’shqypėnii, e qi, tuj pas ruejt gjuhė e zakone, mund t’i paraqites botės si shembėlli inaa i larti per roje t’udiesinave kombetare hjithmonė gaadi per ė’do perparim gjytetenimit. Asht ky – thotė uratori – nji ēas i mner shem per nee, nji ēas gėzimit e mundimit: shqypėja asht njallun por e kan plague… shqypėnija mbas saa e saa vjetėsh luftimit, mbas saa martirizimesh, po vėhet edhe ihere n’udhė t’lirisė e t’perparimit: por saa gjak i pafaj, saa zjerm i math po e shemton tdheun t’oė t’dashtunen? Histerija na gzmon sot zemren, se, sikuer Skanderbegu pat miq, papen n’Romė e Unjadi-n n’Ungarii, kėshtu edhe sod na kemi mprojtėsit t’onė n’Rromė e n’Vjenė, prej kaa shterngohen serbėt, grekėt e malazezėt mos me e prekė kombin shqypėtaar, lig ėshtue veē pse i paarmė.
E kėtu uratori, indaluėm shpesh prej t trokitunave, neltesn, tyi perdoruėnun n’gjuhė te thjeshtė fjalė t’madhnueėsme, trimėnjėn e shqypėtarve, i udezė njesinat e kongresistėve tuj tregue Oso Kuken e disaa kange toskerijet qi flakojnė pėr atdhetarizėm me shka perkujton e pertriin n’zemra te gjithve burrėniin deshmorvė t’kryengritjeve kombėtare e pvete: Perse u mlodhme na kėtu? Shka mund t’bajmė per Shaqypenii per me i kundershtue grekve e sllavve qi donė me na hupė: Shka, do t’bajmė per me pasė nji Shqypėnii t’vėrtetė me kater vilajetet. Kuer kaa me kėnė pagjė n’Ballkan ‘kjoftė se Shqypėnii s’kan per t’i dhanė t’tanė ato tokė ku flitet shqyp? Shka janė e shka perfqsojnė maa shum se na popujt e Balkanit? Grekėt, n’qind vjet vetqeverimit, shka kan baa per m’u vun maa nelt se na? Dy dit bni Edem Pasha – shqypėtaar – me i thye grekėt e kėto tesh saa muej rrethojnė Janine, ku pak shqypėtaar mbajnė njitė gjith ushtriin. E n’Shkoder a nuk janė shqypėtarėt qi mprojtohen burrėnisht kundra sllavve? – A mund t’ngjasin maa lufta? A do t’presim t’daamit prej diplomacijet? Konferencat diplomotike e kongresat nuk e pshtojnė Shqypėniin, un i nap nji t’vjeftun kongres it n’kioftė se jemi mledhė me baa toe permbii shpatė: O vdekje o fitim. Qe n’pak fjalė t’folunit i shkelqyeshėm At Fan Nolit, i cilli kje i pershuduen me nji krokitje duersh t’gjatė, e perqafun vllaznisht.
Tuj kenė 12 ore 30, mledhja e dytė dahet per t’u mbajtė n’15.
Shum gazetaar gzohen per shpejtiih armonike t’gjuhės shqype: asht per to nji e papritun uratorja shqypėtare. Shohim se do korispondenta gazetash sllave qi e kan mbriit erkord-in e t’shpifunave kahė ana e Shqypėniis n’luftė balkanike, edhe pse s’kuptojnė kurr nji fjalė n’gjuhė shqype, nuk xehen per fjalėkthyesa e shkruėjnė, shkruėjnė… padaa! Oh, kėjo shkolla e Pasich-it! Mledhja e mbasditės. Merr pjesė sod edhe Markezi i Aulette-s, qi mledhja e pret me nji brohorim zėmret t’sajdishėm. Kėndohen pak telegrame e lėhen shum tjera t’korispondencės t’mramė t’dergueme prej beledinave shqypėtare t’Itales. Dahen do karta permendjet me retratė t’Berchtold-it e t’Markezit Di San Giuliano, t’botueme prejė Anselmo-s Lorecchio, Drejtori i ‘Nazione-s Albanese”.
Zef Skiro proteston n’ėmen t’Shqypėtarve t’Itales kundra Malit t’zii qi, tuej lypė padaa udima per veedi n’ėmen… t’drejtėsiis e t’mshriirės, qi aj s’u kaa, dhanė mandej leje t’hiin Kryqi i Kuq italjan n’Shkoder. Mbasi t’gjith e njofin mshriren e kaloriin malazeze, e presin t’tanė protesten me brimė qi diftojnė maa fort t’perbuzun se mėnii per cuga t’Cernagores. Nji kongresistė thotė: “E pse Italja, n’vend qi me hjekė prejė Malit t’zii Kryqin e Kuq, nep per ēmim miljona mbas miljonash n’ndihmė t’gjakbaasave? Ky sistem m’duket si vaji… kokodrilit!…”
Paal Gjergji, prej Borgo Erizzo-s (n’Dalmatje), qindron mii fialezen e Sllaveve e t’grekve “Ballkant popujve ballkanik” e difton se si kėjo fialė s’kje veē nji masė atdhetare mbii fėtyrė cubash t’vertetė. E myllė t’folunit italisht tuej permendė fjalėt qi Zef Garibaldi i shkrj me 1866 Elenės Ghika:”Ēashtja e shqypėtarėve asht e ėmja!” e thotė se vetun me armė, mbas mendes t’tii, kan me muejtė shqypėtarėt me marrė gjakun e saa t’keqbameve t’sllavv’e t’grekve.Uratori asht shum herė i pritum me trokitura kuer permendė simpatiin e Z.Garibaldit shum t’shaame i hjellen t’birit t’ tii gjeneralit Ricciotti-t Garibaldi, aē pak besnik n’ideal t’madhit t’Babės vet.
Avokat Lehova, drejtori i Atdhees n’Kostancė (Rumani) bjen t’falnat e shqypėtarve t’Dobrugjes e ja lshon historiis eroizmin shqypėtaar, tuej diftue se malazezet fituėne derė saa patėne Malcorėt e rrejtun per brii. Qet mandej fjalė ziermit kundra shtypit qi asht shitun lidjes Ballkanit e shef nevojen qi Shqypėnija t’jetė e formueme me kater vilajetet e Kosovės, t’Monastirit, t’Janinės e t’Shkodrės. Pandeli Eangjeli, i kėthellėt n’letratyrė shpypėtajre iemnuėm per atdhetarizem edhe bjen t’falnuat e shqypėtarve t’Rumaniis e i bashkohet nder mendime foltarve t’parshem. Basil Djamandi gazetaar rumėn n’janinė, ban nji kalxim t’gjatė permbii vllah t’shqypėniis t’jugut e t’Maēedoniis. Si thotė uratori kuco-vllahėt janė 1.180.970 frymė, nder t’ēillėt 550.970 gjinden nder vilajete shqypėtare e n’vilajet t’Selanikut. Difton se kėto, n’ėmen t’drejtsiis, lypin m’u njitun Shtetit Shqypėtaar, qi kan me i kėnė rajė besnike, mbasi kuco-vllahėt i donė shqypėtarėt pernjimend vllaznisht.
Ndalohen njiherė t’folnuat per me kėndue do telegrama. Vėhet oroe nji prejė Bukuroshet – i shoqniis Maēedon –Rumene- qi ban t’lutuna t’jetė Shqypėnija e formueme me t’gjitha tokėt ku flitet shqyp e rumanisht, mandej kėndohet nji shndet urimit dergue prejė Reich, post-es t’Vjenės. Nji letėr prejė Krujet dergue Mahzar Toptanit thote se n’Shqypėnii po bahen pregatitje shperblimtare sidomos rreth Krujet e Lezhez hu gjinden 10.000 shqypėtaar t’armatisun. Shkrojs’i leter difton n’marim se t’vllaan e tij e kan vorrue serbėt eri m’qafė e grii mandej n’pushkė. Kėjo diftesė ēon peshė nji dimostracjon t’math kundra kalorėsve ballkanikė e sidomos kundra serbit. Ēohet mandej Kol Ivanaj, i cilli flet per kufi t’shqypėniis e thotė se i bashkohet n’mėndim foltarve tjerė permbii lidhjen Ballkanikė, qi pat qėllimiumii te ndarje t’Shqypėniės. Mandej vėhet me fole pėrmbii formė t’Qeveriis t’shtetit shqypėtaar, por e ndalon presidenti mledhjes e i duhet me e lanė biseden deri atėherė ndigiue fort ftoftas prejė kongresistave.
Untori Kandili, qi banon n’Bukureshė, ja kėthen Kongresit at xehtsii qi pat perpara, e fjala e tij qi buron prej zėmret, asht shkaku i shum brohorimeve, edhe pse n’fund s’thotė maa teper se kan thanė tjeret. Hil Mosi, me vėn ja shtje n’mend kogresit, se po flitet shum per Shkoder e Janinė, e vilajeti i Kosovės e Monastirit por saa po permendet. Idriz Manushi, prejė Kosovet, thotė se po flitet per Shqypėnii t’madhe. Fjala nuk ėshtė e arsyeshme, pse nuk do t’flitet as per shqypėnii t’made as per t’vogel por permbii ate si na qet historija, gjuha e zakonet. Fjala e Manushit asht e pritun me t’madhe simpatii prejė kongresistave. Ēohet mandej haki Florina e flet pėrmbii vilajet t’Monastirit, tuej thanė edhe se po biret shum kohė kot: mledhja asht t’ tanė nji mendjet qi Shqypėnija e vertetė rrjedh prejė kater vilajeteve t’Shkoder t’Kosovės, t’Monastirit e t’Janinės. Orazio Irianni thotė se po flitet teper e se asht nevoja me daa ndo i send. Presidenti Faik Konika difton se kongresi kish per t’baa punė t’mirė tuej formue nji memorjal qi ti kalxojnė Fuqiive, bje fjala, se Jakova, gjyteti sod nder fjalė, s’kaa por 12 shpii serb… Dervish Hima, mbasi u permend memorjal e shef t’nevoishme me vrojtue m’tė qi e para garanxi pagjet per kohė per t’ardnun ast m’e shtii n’Shtet t’Shqypėniis Jakoven, persė strategjikisht, kush kaa Jakoven kaa edhe nji nder ēilca t’Shqypėniis.
Don Ballamaēi, difton prej anes Shoqniis rumėn-maēedone se vllahėt duen me jetue nen flamuer t’Shqypeniis. Rrfen se kaa zoor veē me mėndue qi Fuqiit e mdaa kan me ja hjekė Shqypėniis krahinat e bukra t’lakmueme prejė sllavv’ e grekve, e dishron t’krijohet nji vend autono, msi n’Svicer, nder ato krahina t’vilajetit t’monastirit e t’Janins ku janė t’perzim rumėn e syqypėtaar. Mbas bisedės t’Ballamaēit, qi u myll me trokitje duersh t’gjatė, lėhen punet per me i kapė ne nesre nadje.
E treta ditė. Mledhja e paradites. Fillohet e terta ditė me kėndim t’telegramit t’E.T. kondit Berchtold: “Faik Konika, President i Kogresit Shqypėtaar, Trieshtė – Shum i kenaqun per ndjesiina t’diftuemeu n’telegram qi m’dergove n’ėmėn t’Shqypetarve t’mledhun n’Kongres n’Trieshtė, t’lutem me pelqye bashkė me falenderjet e mija urimet maa t’mdhajat per perparim t’Shqypėniis e t’popullit shqyptaar. Berchtold”. Me brohoriina t’mdhaja pershndetet ky telegram. At Fan Noli shqypėton nji t’folun qi e myllė ēashtjen e kufive. Ai me shum arsyena historike, etnike, ekonomike, difton se Shuypėnija do t’formohet sadopak prejė kater vilajeteve t’Shkoders, Janinės, t’Kosovės e t’Monastirit. Edhe kėso heret uratori asht fort i aklamuem. Mbas kėsajė, Kol Ivanaj i avitet presidencės e i lypė Fajk Konicės shvilim per mėndirė t’keqe qi dje ja priti fjalen.Faik Konica i pėrgjegjė se s’e kaa me detyrė me dhanė shvillim kurrfaret, pse at herė gjithcilli Kongresist do t’jepte ndo i zhvillim, atėherė Ivanaj holl mbii tryes t’presidencės biljaten me ėmėn t’vet . Kjo ngjarje nuk shkoj gjatė. Faik Konica i dha, pėr mjes dy tjerve, nji diftim, ku, pas permendė kerkend, thote se kama e tij si kreitar, qi lypė nji paansii kreit t’keputun, e vėn jashta ė’do kunderaktimit t’posaēem. Nuk kje botue kurrnji verbal, nense shum gazeta folne per ket ngjarje.
Mark Kakariqi don qi Shqypėnija t’keet kufit e vet natyrale. Pse per ndryshe nuk do t’kishte fuqii me jetue. Edhe aj asht n’mendim t’i dergohet nji memorial Fuqiive t’mdhaa, e dishron t’lypet interventi i armatisun i Itales e Austriis, qi t’hiqet qarkimi i bregut t’Shqypėniis, qi asht shkak t’gjith psimene popullit. Dishron qi kogresistat t’napin besėn shqypėtare me fjalė “vdekje ndo liri” – e t’gjith mledhja, si t’ishte nji nieri, i pergjegjė me brohorim. Demeter Molle, qi banon n’Filipopull, bjen urimet e shqypėtarve t’Bulgariis. Orazio Irianni, i pritun me brohorii, flet n’ėmen t’Shqypėtarėve e t’Italo-shqypėtarve, t’ngulun n’New-York. Une- thotė – kjeēė krejt kundra Aljancė Triplike, por sod e shof me detyrė me diftue se jam pajtue me tė, mbasi veē me intervent t’sajė energjik na sod mund t’flasim per nji Shtet Shqypėtaar. Por mos ta harrojmė qi besen maa t’madhe do ta kemi n’veedi, n’ffuqii t’onė, n’njisii e n’bashkin t’gegve e t’toshve, t’kerstėnve e t’myslimanve. Kėshtu njite, mund t’i kalxojmė me dobii anmiqve t’Shqypėniis, se kurr s’kemi me perkulun ndo i kind t’flamorit kombėtaar, se s’kena me hjekė dor kurrė prej tokve qi po na i grabisin, kėshtu kena per t’i ndjekė gjithkund e gjitmonė amnigėt t’onė. Mos ta qesin kėto n’harresa fjallėn e moēme t’turkut: “Shqypėtari i shkjepėt mbriiti deri n’Bagdad!…”.Uratori, qi shum herė do t’ndalet prejė brohorimesh, nuk flet per kufi Shqypėniis, mbasi argomenti kje shvillue deri n’’osun prej At Fan Nolit.

Përfaqësuesit shqiptar në Konferencën e Triestës 1913 (Faik Konica në mes)

Vjen mandej Bajram Doklani, i vleerti luftaar i Jakovės veshė me petka kombtare, e qi habitet pak prejė aklamacjonit entuziastik t’Kongresit. Aj asht mėsue nder mledhje malit, ku ditet pak e amel e ku aklamacjoni shėnion qestii… Por shpejt mėsohet domosdo e vėhet mbas i grimet me baa nji diftim tė shkurtė, por t’fuqishėm:”Hrekėt, malazezėt e sidomos serbėt, kan rrėnue shpijat e toket t’ona, kan baa kerdii n’pleq, n’graa e n’mii!…- Ju bai bee, o trima, se do t’mundohem me gjith fuqi t’bahet Kosova nji vorr serbėsh!”. Nji brohorii e nji brim’e gjatė i ban jeh fjalve t’Doklanit. Dervish Hima, mbasqi u permend Kosova, Kėndon nji statistikė ku thohet se n’at vilajet janė 300.000 Shqypėtaar e jo 3000 si donė me thanė serbėt. Stef Curani thotė se do t’shtihen n’Shtet t’rii edhe ato gjytete ku populli asht i perziem, e gjysa asht shqypetaar. Dishron qi ky mendim t’vehet n’memorjal qi kongresi do t’ja dergojnė Fuqiive mdhaa.

VIJON…

_________________
KONGRESI SHQIPTAR I TRIESTES (1 – 4 MARS 1913) Pjesa e parë
http://pashtriku.org/?kat=60&shkrimi=4807
***
KONGRESI SHQIPTAR I TRIESTES (1 – 4 MARS 1913) Pjesa e dytë
http://pashtriku.org/?kat=60&shkrimi=4808

Total
0
Shares
Lini një Përgjigje

Adresa juaj email s’do të bëhet publike. Fushat e domosdoshme janë shënuar me një *

Postime të Lidhura